KOMENTARAS

Milijardas iš pensijų – į prekybos centrus: trumpa euforija, už kurią mokėsime ateityje

Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje įsigaliosianti antrosios pakopos pensijų reforma gali tapti vienu reikšmingiausių ekonomikos įvykių per pastaruosius metus. Oficialiai ji pristatoma kaip galimybė suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkant savo santaupas, tačiau platesniame kontekste tai atrodo ir kaip netiesioginis fiskalinės politikos manevras – būdas trumpam suaktyvinti vidaus vartojimą, kai ekonomikos išorinis variklis, eksportas, ima strigti.

KOMENTARAS

Kas lemtų staigų būsto kainų kritimą?

2026 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įsigalios sprendimas, kuriuo pradinio įnašo reikalavimas perkant pirmąjį būstą mažinamas iki 10 proc. (vietoje anksčiau taikytų 15 proc.). Kartu įvedama pajamų ir įmokos santykio riba – mėnesio įmoka turės neviršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Šių pokyčių tikslas – palengvinti jaunų šeimų ir pirmą būstą siekiančių įsigyti asmenų galimybes tapti savininkais, kartu išlaikant finansinį stabilumą. Prognozuojama, kad toks sprendimas turės reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai, būsto kainoms, skolinimosi ir nuomos tendencijoms, todėl verta panagrinėti galimus privalumus ir rizikas.

KOMENTARAS

Vienodo ES tabako akcizo idėja: sveikatos pergalė ar grėsmė Lietuvai?

Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl radikalios tabako akcizų politikos pertvarkos. Svarstoma peržiūrėti Tabako akcizų direktyvą taip, kad Europos Komisija galėtų nustatyti vienodą minimalų tabako gaminių akcizo tarifą visoms valstybėms narėms, o dalį surinktų pajamų tiesiogiai pervesti į ES biudžetą.

KOMENTARAS

Prancūziškas eksperimentas gali paskandinti ES tabako kontrabandoje – kokios alternatyvos?

Europos Komisijai ruošiantis svarstyti naują tabako direktyvą, kuria būtų harmonizuojami tabako akcizai visoje ES, direktyvą remianti Prancūzija susiduria su itin

KOMENTARAS

Kai korupcija traukiasi, mažėja ilgos paslaugų eilės

Ekonomisto akimis korupcija iškreipia racionalius ekonominius sprendimus ir sujaukia efektyvų resursų paskirstymą. Tai reiškinys, kai viešąją galią turintys subjektai siekia asmeninės ar grupinės naudos mainais už sprendimus, prieštaraujančius visuomenės ekonominiam efektyvumui ir gerovei.

KOMENTARAS

Kaip užtikrinti nacionalinį saugumą, jei visuomenė emociškai nutolusi nuo valstybės?

Visuomenės socialinis susiskaldymas ir emocinis nutolimas nuo valstybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl kyla klausimas, ar karinė galia gali užtikrinti valstybės saugumą, jei visuomenė jaučiasi atskirta, neįtraukta ir nepasitikinti savo valstybe?

KOMENTARAS

Ką daryti, kad akademikai dirbtų Lietuvai, o ne tik prestižiniams žurnalams?

Geopolitinis pasaulio žemėlapis keičiasi: karas Ukrainoje, augančios hibridinės grėsmės, neslopstantis populizmas ir didėjantis nepasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. Tokioje situacijoje Lietuvai reikalingas ne tik fizinis saugumas ar politinė vienybė, bet ir stiprus intelektinis pagrindas sprendimų priėmimui. Tačiau ar jį turime?

KOMENTARAS

Kelią skinasi Regionų ministerija – ar tikrai padės regionams?

Lietuvoje jau kurį laiką svarstoma įsteigti naują centrinio lygmens valdžios instituciją – Regionų ministeriją. Ši iniciatyva esą galėtų tapti įrankiu, padedančiu stiprinti regioninę politiką, gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir koordinuoti skirtingų sektorių veiksmus vietos lygmeniu. Tačiau kritikų balsai perspėja apie galimą biurokratijos augimą ir neaiškų tikėtiną efektą. Tad kokie yra pagrindiniai argumentai „už“ ir „prieš“ bei kokios praktinės sąlygos turėtų būti įgyvendintos, kad šis sumanymas nenuviltų?

KOMENTARAS

Alternatyvūs biudžeto pajamų šaltiniai ir elgseną keičiantys mokesčiai: pamokos Lietuvai

Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip papildyti biudžetą, nevarginant darbo pajamų ir įmonių pelno mokesčiais. Daugelis šalių pastaraisiais dešimtmečiais diversifikavo mokesčių bazę ir skyrė daugiau dėmesio nekilnojamojo turto, vartojimo bei aplinkosauginiams mokesčiams. Ypač akcentuojami elgseną koreguojantys mokesčiai, kurie ne tik papildo iždą, bet ir skatina visuomenei naudingus įpročius – sveikesnį gyvenimo būdą ir tvaresnį vartojimą.